Mėšlavežis

– Kraujais ne kraujais, o šiokioje neleisiu vežti, biaurotis – atšovė Gaidienė – patys vargste, kumeles privarysite, ant galo į ką paversite drabužį? Bene čia dvaras! Jei neturite po pastogės darbo, eikite gulti.

– Mums patiems niekas. Galime dirbti ir ant lauko kumelėms tai, teisybė, susidės šiokioje – pritarė bernas.

– Teisybė sakai, mamaite! Mes ne dvare sėdime – pritarė Gaidys – reikia atminti ir kumeles, jok ir gauruotas turi širdį – atsisukęs į berną – paleisk išvedęs į apluoką³⁰, paskui pamatysime… Gal tuo tarpu nušvis nors truputį…

– O išvedęs ką birbsią? – klausė bernas – ar vežėčias³¹ baigsiu?

– Ar žinai, ką aš tau pasakysiu? – tarė Gaidys – pakrisk valandą ligi pusryčio… Taip šįryt gera miegoti… Miegok ir norėk… Lyjant pamiegoję, tą dalį paskubėsime giedros sulaukę. Po pusryčio pamatysime, jeigu nenustos lyjus, yra daug darbo po pastogės.

Bernas išėjo pro duris. Gaidys, pavirtęs lovoje, užsiklojo galvą. Gaidienė, užklosčiusi pas krosnį miegantį piemeniuką, išėjo prie ugnies.