Mėšlavežis

– Kasžin, iš kur bus tas pokaitis… Mėšlą reiks dėl to per dieną kapstyti! – taisydamasi bambėjo Agotė – jis už mane ar padirbo ką kada?

– Užtat tu už jį padirbsi… Še ir pusryčio sukramtyk jo dalį – juokdamasi Gaidienė kišo Agotei sūrio gabalą – tik nebambėk ir gerai papieviais karves priganyk…

– Pieno bus kaip vandens – juokės Agotė, imdama sūrį – visus antežius²⁶ nuganysiu.

Ir išėjo apsitaisiusi.

Gaidienė sukosi apie pusrytį, šėrė kiaules. Tuo tarpu parjojo bernas: pavaręs arklius į kūtę, pats susirietęs įpuolė į vidų. Jo kojos basos, kaip gužučio raudonos; ligi kelių pasiraitęs, nuo visų drabužių vanduo varva. Nusimovęs kepurę, kratydamas nuo jos vandenį, šnekėjo:

– Kol lijo, lijo vis kaip ant juoko; bet šįryt pasiutusiai, nebe ant juoko pila… Kiekvienas lašas, o toks šaltas, kiaurai lenda ligi kailio… O to vandenėlio – sklidinos²⁷ visos pelkės!

Pajutęs berno balsą, Gaidys pašokęs sėdosi lovoje:

– Oje, kad aš pamigęs! – tarė – sukačiojai arklius? O aš dar nė ratų nepatepiau…

– Ar dar nė bandos neišginė? – klausė, pasergėjęs miegtantį piemenuką.

– Mačiau, Agotė varinėjasi bandą papūdymiais – atsakė bernas – dar niekieno neišginė, nors, rodos, nebeanksti.

– Tai jau moteriškės susibūrė priganyti karves – juokės Gaidys taisydamasis – meilija daugiaus pieno… Gerai, bent vaiką pamigdys…

– Ar vešime šiandien mėšlą, kad taip lyja? – klausė bernas.

– Turbūt reikia vežti, baigti. Šiandien, rytoj gal pabaigtumėm. Paskui atsivers kiti darbai, o dar kol aparsime mėšlus ir šienpjūtė prieis…

– No, tai aš nė kojų nesiausiu, reikės giliai braidyti po laidarį – šnekėjo bernas. – Ratus reik gerai ištepti – mėšlas bus varvąs, o toli vežti, bus arkliams sunku… Dagi lyjant; kelias slydus!

– Argi nėmaž nesigaidrija²⁸? Gal nustos nors truputį – tarė Gaidys žvalgydamos į dangų pro langą – taip norėčiau atlikti nuo to mėšlo… Kad ir pavargsime šiandien, ką padarysi… Gal kuomet išlįs valandikė ir pasilsėti.

Ir siautės balakoną, graibstės kepurės.

– No, kur gi judu taip ruošiatės? – klausė Gaidienė, įėjusi į trobą.

– Ogi prie darbo – tarė Gaidys – žadam mėšlą baigti…

– No, padėk Dieve, ir darbai bus šiokioje! Ar pablūdote²⁹? – barėsi Gaidienė – dagi prie mėšlų… Ar gi nesulauksite geresnės dienos? Rodos, kad visą amžių ir lis.

– Bene mes iš molio, juk neištišime – juokės bernas – ne kraujais lyja.