– Nenuliūsk, vaikeli. Lig Kalėdų pats paskaityk, o nuo Kalėdų vėl ateisi pas mane.
Vaiko akys buvo pilnos ašarų; vos ne vos iškentė neverkęs.
Kažin, kaip bus nuo Kalėdų. Ar leis tėvai? O gal ir ateis… gal. Ant rytojaus, susirišęs i nosiniukę savo knygeles, išvažiavo Juozukas „į služmą”.