3 książki za 35 oszczędź od 50%
Za darmo

Svečiai

Tekst
0
Recenzje
Oznacz jako przeczytane
Czcionka:Mniejsze АаWiększe Aa

– Kam? Ar mudviem taip negerai? Juk aš pas tave visados ateinu… Jeigu Antanas pagrįžtų, tu pas mane galėsi ateiti.

– Matau: tu manęs nemyli… – ėmė raudoti moteriškė.

– Marusia, neraudok – ramino sargybinis, bučiuodamas jos veidą.

Kažin ko abu atsigręžė į duris ir akies mirksniu pašoko nuo suolelio. Duryse stovėjo aukštas pajuodavęs žmogus su maišeliu ant pečių ir visas drebėjo…

– Antanas!… – suriko nesavu balsu, moteriškė pabalus, kaip drobė.

– Marytė!… – prašnibždėjo sukandęs dantis pajuodavęs žmogus ir, kaip erelis, puolė į juodu.

– Maciukas!? – sušuko jisai, pažinęs iš arti sargybinį – a, tu, gyvate, mano namus griauni, laimę ardai?…

Išaugo jų akyse, kaip milžinas. Nutvėrė sargybinį už krūtinės ir taip į sieną primygo, kad tam net kaulai sutreškėjo.

– Leisk tu, velne… – sudejavo sargybinis rusiškai.

Antanas pakėlė jį viena ranka nuo žemės ir paspyręs koja numetė į pačias duris, – net tasai , žnektelėjo11

– Palauk tu, velne, atmokėsiu aš tau… Pasodinsiu šaltojon – grasė12 sargybinis, šluostydamas iš nosies kraują, ir parodęs kumštį norėjo sprukti pro duris.

Kaip vanagas, nutvėrė Antanas jį vėl ir baisiai ėmė mušti jo galvą į sieną.. .

– Dar tu mane baidysi? … Te tau… Te tau, žmogžudy!…

Sargybinis pradėjo kriokti… Antanas ištempė jį laukan ir išmetė pro vartelius iš kiemo.

Sugrįžęs pirkaitėn atsisėdo ir pasirėmęs stalo žiūrėjo į savo pačią13. Taip visas drebėjo, kad stalas po juo šokinėjo…

– Tai tu, Maryt, taip mane ataminei – tarė dusliu balsu Antanas – jautė mano širdis, seniai jautė, tik patsai to nepastebėjau…. Su burloku14 susidėjai… Liežuvis ir blizgučiai patiko… Matai, tavo vyras pajuodavęs ir nuvargęs, gal nebepagrįš…

Sukliko moteriškė ir puolus ant kelių apkabino vyro kojas: „Antaniuk, Antaniuk, atleisk man, už miršk visa!… Jisai mane privertė… Dievuliau mano, Dievuliau, ką aš padariau, ką padariau!…”

– Šalin!… – suriko Antanas, stumdams pačią.

Bet matydamas ją silpną, viduasly sukniupusią, ir jisai staiga savo širdy pajuto ne tai gėdą, ne tai gailestį.

– Ant tavęs aš nepykstu – tarė jisai tyliai, į ją nežiūrėdamas – galiu tau visa atleisti, bet užmiršti.. O! Užmiršti – niekados…

Tuo tarpu kažin kas pravėrė pirkaitės duris, ir jose pasirodė dvi mažos vaikų galvelės: žiūrėjo jiedvi vidun išplėstoms akyloms akelėmis. Nematoma ranka perkėlė abu vaiku per slenkstį pirkaitėn ir vėl uždarė duris.

– Sūneliai, mano brangus sūneliai – tarė susigraudinęs Antanas, į juos puldamas. Vaikai išsigandę žiūrėjo į nepažįstamą žmogų ir traukės nuo jo.

– Joniuk, Antaniuk – kalbino juos tėvas – argi nepažįstate manęs? Aš jūsų tėvelis ir myliu jumus. Aikit čia – nupirksiu jums saldumynų ir po arkliuką gražų.

11žnektelėti – atsitrenkti nukritus. [przypis edytorski]
12grasė – grasino. [przypis edytorski]
13pačią – žmoną. [przypis edytorski]
14burlokas – burliokas, sentikis rusas Lietuvoje. [przypis edytorski]